74 metų senjorė Elena Stankevičienė: „Judėti, keliauti ir domėtis pasauliu mane įkvepia draugystė su kitomis nuostabiomis moterimis“
Iš Biržų kilusi ekonomistė – senjorė Elena Stankevičienė sulaukusi garbaus 74-erių metų amžiaus aktyviai domisi šių dienų aktualijų naujienomis, nuolat keliauja, turi artimą draugių ratą ir palaiko šiltą ryšį su giminėmis. Paklausta, kas motyvuoja judėti ir išnaudoti kiekvieną gyvenimo duotą akimirką, Elena dalinasi – didžiausias įkvėpimas nesustoti yra jos draugės, stebinančios savo šiuolaikiškumu ir energija. Projekto „Pilna širdis“, siekiančio įkvėpti žmones gyventi autentišką, pilnavertį gyvenimą, vyriausioji dalyvė dalinasi patirtimi ir tikina, jog moterų bendrystė yra itin reikalinga kiekvienai iš mūsų.
Energijos netrūko ir karjerai ir mylimam hobiui
„Per visą gyvenimą paprastai žmogus siekia kilti karjeros laiptais ir tai man sekėsi: pradėjau, kaip eilinė ekonomistė „Centrinėje universalinėje parduotuvėje“ ir buvau paaukštinta pareigose į kainų skyriaus viršininkės pareigas, vėliau buvau siuvyklos direktorė, prieš išeinant į pensiją dirbau Antakalnio bendrijos sodo pirmininke, teko administruoti net 130 sodybų“, – pasakoja p. Elena, Vilniaus universitete įgijusi Prekybos ekonomikos bakalauro diplomą. – „Prekybos ekonomika tais laikais buvo, kaip dabar medicina. Į vieną vietą pretenduodavo septyni žmonės, tad reikėjo itin gerai išlaikyti egzaminus. Man tas stropumas, matyt, iš šeimos buvo duotas, pavyko įstoti į universitetą, tad ir ėjau šiuo keliu. Ne kiekvienam tokia galimybė tais laikais pasitaikydavo“.
Nors visuomet daug pastangų ir laiko skyrė karjerai, senjorė niekada neapleido savo mylimos veiklos – dainavimo. „Dainavimas visą gyvenimą buvo su manimi – dainavau universiteto ansamblyje, keliuose choruose, išėjusi į pensiją lankiau Vilniaus miesto bendrijos „Bočiai“ ansamblį čia, Šeškinėje, kur gyvenu. Kol galėjau, tol dainavau. Ši veikla labai daug atnešė į mano gyvenimą – su žymiu „Eglės“ choru, galima sakyti, visą pasaulį apkeliavome. Tai labai praplečia akiratį“, – sako E. Stankevičienė.
Nuoširdus pokalbis su drauge atstoja psichologą
Garbingo amžiaus sulaukusi p. Elena džiaugiasi, jog turi nuoširdžių draugių, kurios ne tik pagelbėja, bet ir visuomet išklauso. „Be galo reikia turėti savo draugių. Labai svarbi moterų bendrystė, labai. Mes susiskambinam, susitinkame mieste, kavinėje, išsikalbame. Aš turėjau konsultacijų su psichologais, bet galiu atvirai pasakyti, kad jeigu tu turi draugių, su kuriomis gali pasitarti, pasisakyti, tai visai kas kita. Tu psichologui ne tiek pasakysi, kiek savo artimai draugei, labai svarbus tas moteriškas palaikymas gyvenime“, – kalba moteris.
„Turiu draugių dar nuo universiteto laikų. Viena kaip vijurkas, energija liejasi per kraštus, dar dabar dirba finansiste. Kita man padeda išmokti naudotis kompiuteriu, kadangi mūsų laikais turėjom tik skaitliukus, skaičiavimo mašinas, tad su kompiuteriu dirbti man dar trūksta žinių. O vat tokios šaunios draugės išmano ir padeda. Labai „pastumia“ ir mane į priekį,“ – džiaugiasi p. Elena. – „Reikia mokėti atskirti pelus nuo grūdų. Tų žmonių visokių yra – ir intrigantų daug, net ir mūsų tarpe, senjorų, pasitaiko apkalbų, bet, kai tai supranti, pasirenki tokias drauges su kuriomis tau miela, kurioms gali pasakyt „man skauda“ ir tave supras, nepasijuoks ir nenumos ranka.“
Dabar svarbiausia ryšys su artimaisiais ir nauji įspūdžiai keliaujant
„Mano tikslas dabar kuo daugiau keliauti, sužinoti, kol dar galiu bendrauti, judėti, neatsilikti. Labai prižiūriu sveikatą šiame amžiuje, kad nedidėtų svoris ir kojos kuo ilgiau tarnautų. Džiugina tokios trumpos kelionės kartu su bendrija „Bočiai“, aplankome ir kaimynines šalis. Neseniai buvome Lenkijoje Balstogę apžiūrėti, taip pat Latvijoje rožių žydėjimo šventėje, dabar planuose aplankyti Šventąją čia Lietuvoje. Per gyvenimą ir tolimesnėse šalyse teko pabūti, įspūdingiausia mano aplankyta vieta iki šiol yra Kinija“, – savo kelionių įspūdžiais dalinasi Elena Stankevičienė.
„Stengiuosi nuvažiuoti į tėviškę – Biržus. Šiuo metu svarbiausia ryšys su artimaisiais, bendraujame su sese, kuri užaugino tris dukras, turi jau penkis anūkus, tai palaikom ryšį, lankome tėvų kapus. Pati turiu vieną sūnų, kuriam dabar 42-eji, esu išsiskyrusi. Tai ko gyvenime gailiuosi, kad tik vieną vaikelį turiu“, – atvirai pasakoja Elena. – „Ateina senatvė ir pasidaro labai gaila, kad nėra daugiau. Anūkų dar lig šiol neturiu, išsiskyriau kai sūnui buvo vos ketveri, gaila, kad jis nematė šeimos pavyzdžio ir dabar pats neskuba jos kurti. Reikia mokėti derinti karjerą ir asmeninį gyvenimą. Visada bus sunkumų, bet šeimos židinį reikia nuolat kūrenti. Idealios meilės nėra, bet svarbu pavyzdys vaikams, jie turi augti ir matyti, kad tėvai sutaria. Kiekvienas turi išmokti nusileisti, išmokti gerbti antrą pusę. Išlaikyti šeimą yra sunkus darbas, iš asmeninės patirties tai puikiai suprantu. Linkiu kiekvienam rasti balansą tarp karjeros ir šeimos – nenustumti nei vieno į šalį”.
„Pilna širdis“ – projektas, kviečiantis drąsiau ir dažniau žvelgti į savo vidų. Neretas esame pratę save suvokti per mus supančią aplinką bei jos formuojamus lūkesčius ir nesustojame pamąstyti: kas iš tiesų mus džiugina, motyvuoja ir įkvepia gyvenimui pilna širdimi? Projekto iniciatoriai – natūralios kosmetikos prekės ženklo „Manilla“ kūrėjai – pasakodami tikras ir ypatingas skirtingų herojų istorijas skatina savo bendruomenės narius drąsiai kurti autentišką, besąlyginės meilės sau pripildytą kasdienybę ir leidžia kiekvienam pajausti, kokios įgalinančios gali būti skirtingų žmonių patirtys.
