Geriausiai parduodamos

Visos daugiausiai perkamos

Naujausi įrašai

Nėra komentarų

Žymės

Nėra žymių
Viskas apie SPF filtrus ir apsaugą nuo saulės
Viskas apie SPF filtrus ir apsaugą nuo saulės

Nepriklausomai nuo metų laiko – saulė yra ne tik mūsų draugas, bet retkarčiais ir priešas, apie kurį reikia žinoti kuo daugiau. Šis blogo įrašas apžvelgs pagrindines saulės spindulių bei filtrų grupes, SPF reikšmes bei atsakys į dažniausiai užduodamus klausimus.


Kas yra saulės UV spinduliai?

Ultravioletiniai spinduliai (sutr. UV) – tai elektromagnetinių bangų spektro dalis, kurią skleidžia saulė ir kai kurie technikos prietaisai, ir kuriems būdingas didelis biologinis ir cheminis aktyvumas. Saulės spinduliai yra gyvybiškai svarbūs kiekvieno sveiko žmogaus egzistavimui: vitaminų D, E ir C, riebalų, baltymų, mikroelementų įsisavinimui ir tolesniam perdirbimui. Mažas jų kiekis veikia teigiamai: skatina augimą, vitamino D gamybą odoje, stiprina organizmą, naikina ligas sukeliančias bakterijas, todėl šie spinduliai taikomi kai kurioms ligoms gydyti. Veikiant UV spinduliams organizme padidėja serotonino taip vadinamo „laimės“ hormono. Tačiau per didelis UV spindulių kiekis yra pavojingas – jie ardo akies tinklainę, įtakoja priešlaikinį odos senėjimą (fotosenėjimą – odos pakitimus, atsirandančius dėl UV spinduliuotės – raukšleles, pigmentaciją, kuperozę), skatina vėžio atsiradimą – melanomą, gali sukelti saulės smūgį.

Saulė spinduliuoja UVA, UVB ir UVC spindulius.

Kaip skirstomi UV spinduliai? 

UV spinduliai skirstomi į 3 pagrindines grupes:

1. UVC spinduliai yra patys kenksmingiausi, tačiau juos „sugeria“ žemę saugantis ozono sluoksnis, todėl jie neprasiskverbia iki žemės paviršiaus ir nesukelia žalos žmogui;

2. UVB spinduliai yra tie spinduliai, nuo kurių mūsų oda įdega (įgauna tamsesnį atspalvį) arba nudega. Šie spinduliai prasiskverbia į išorinį odos sluoksnį (epidermį). Ilgalaikis šių spindulių poveikis gali greitai susendinti odą (sutrikdo kolageno atsinaujinimo procesus, pagreitina raukšlių atsiradimą, skatina fotosenėjimą, pigmentaciją), taip pat molekuliniame lygmenyje sukelia pokyčius, turi įtakos odos vėžio vystymuisi. UVB spinduliai sudaro apie 5 proc. visų ultravioletinių spindulių, pasiekiančių žemę. Apie 90% UVB spindulių yra rezorbuojami mūsų odos (epidermio, o ypatingai raginio sluoksnio). Šie spinduliai yra daug aktyvesni giedrą dieną (dalį jų sulaiko debesys, stiklas), didžiausias aktyvumas – vasaros metu, ypač 11-15 valandomis. UVB spindulių intensyvumas kinta priklausomai nuo dienos bei metų laiko, o vasarą spindulių intensyvumas yra pats didžiausias. 

3. UVA spinduliai yra ilgiausi UV spinduliai, kurie gali prasiskverbti giliau, į vidinį odos sluoksnį – dermą. Jie yra pavojingiausi, nes didina odos vėžio – melanomos – atsiradimo tikimybę, skatina ląstelių DNR pažaidas. Taip pat skatina priešlaikinį odos senėjimą (fotosenėjimą), hiperpigmentaciją, melazmą ir kitas nepageidaujamas odos būkles. Šie spinduliai prasiskverbia tiek per debesis, tiek per stiklą, todėl veikia mūsų odą net ir šaltuoju metų laiku ar debesuotą dieną. UVA spinduliai sudaro apie 90% visų ultravioletinių spindulių pasiekiančių žemę. UVA spinduliai prasiskverbia į odą giliau nei UVB spinduliai - pasiekia dermą, ir gali padaryti žymiai didesnę žalą. Šie turi neigiamą poveikį fibroblastams, dendritinėms ląstelėms, T limfocitams, kolageno skaiduloms – paprasčiau kalbant tyliai naikina odą, skatina odos vėžio tikimybę. UVA spindulių poveikis nėra priklausomas nuo dienos ar metų laiko, jų, kitaip nei UVB spindulių, nesulaiko stiklas. 

Ar UV spinduliai pavojingi visus metus, net ir žiemą?

UVA spinduliai yra daug pastovesni nei UVB – jų poveikis nėra priklausomas nuo dienos ar metų laiko, jie aktyvūs net ir žiemą ar debesuotą dieną. 

UV spindulių poveikis nulemia net 90% priešlaikinio odos senėjimo požymių – šie pokyčiai vadinami fotosenėjimu. Fotosenėjimas, kitaip nei biologinis (amžiaus sukeltas) senėjimas, gali būti koreguojamas. Žinoma, visiškai atjauninti odos neįmanoma, bet naudojant tinkamą ir kokybišką apsaugą nuo saulės ir veiksmingą kosmetiką galima žymiai pagerinti klinikinę jos išvaizdą.

Kiek priemonės nuo saulės mus saugo nuo UVB spindulių parodo SPF faktorius, tačiau šis faktorius nieko nepasako apie apsaugą nuo UVA spindulių. 

Kada reikia naudoti apsaugą nuo saulės?

UV spindulių poveikis – kaupiamasis, todėl odą nuo saulės reikia pradėti saugoti jau vaikystėje. Oda „nepamiršta“ kiekvieno patirto nudegimo, o vaikai turi didesnę riziką nudegti ir perkaisti saulėje.

Ką reiškia SPF? Kaip apskaičiuoti sau tinkamą SPF?

SPF – tai apsaugos nuo saulės faktorius (angl. Sun Protection Factor). Jis parodo, kiek efektyviai priemonė saugo nuo UVB spindulių (apie apsaugą nuo UVA spindulių šiuo atveju nėra nurodoma).

SPF parametru produktus nuo saulės imta žymėti dar 1978 m. Jis parodo, kiek efektyviai priemonė saugo nuo UVB spindulių. Apsaugos nuo saulės faktorius SPF – tai skaičiais išreikštas saulės filtras, kuris pratęsia buvimo saulėje laiką, nufiltruodamas dalį mus pasiekiančių UVB spindulių. Natūralu, kad kuo mažiau UVB spindulių pasiekia mūsų odą, tuo lėčiau mes įdegame. Didesnė SPF reikšmė reiškia stipresnę apsaugą, efektyviau sulaikomus UVB spindulius. 

SPF reikšmės:

SPF 2 – sulaiko 50% UVB spindulių. Tinka tamsiai ir jau įdegusiai odai.

SPF 10 – sulaiko 90% UVB spindulių. Tinka tiems, kurie įdega greitai ir nenudega.

SPF 20 - sulaiko 95% UVB spindulių. Tinkama apsauga normaliai, šviesiai odai.

SPF 30 - sulaiko 97% UVB spindulių. Rekomenduojama blyškiai ir jautriai odai.

SPF 50 – sulaiko daugiau nei 98% UVB spindulių ir apsaugo nuo nudegimo, jeigu saulėje kaitinamasi ilgą laiką.

Kiekvieno žmogaus oda, priklausomai nuo jos tipo, įdega per skirtingą laiko tarpą, pvz: šviesiaodžiai, būdami saulėje ir nenaudodami jokių apsauginių priemonių, parausta vidutiniškai per 10 minučių. Pasitepus priemone, kurios SPF15, to paties baltaodžio oda parausta ne per 10, o per 10x15 minučių, t.y. per 15 kartų ilgesnį laiko tarpą - 150 minučių. Mažiau jautrios odos savininkas, kurio oda parausta (įdega) per ilgesnį laiko tarpą nei 10 minučių, naudodamas tą pačią priemonę, turinčią SPF15, bus saugus saulėje dar ilgesnį laiko tarpą. Turėkite omenyje, kad SPF skaičiai nėra absoliutūs. Rezultatas priklauso nuo to, kaip greitai konkrečiai Jūsų oda saulėje pradeda rausti.

Sužinoti, kuriam odos tipui priklausote, padės Fitzpatriko sistema, kuri yra sukurta 1975 m. Jos pagalba odos tipai gali būti suklasifikuoti į 6 grupes pagal jūsų turimą pigmento melanino kiekį ir jūsų odos reakciją į saulės poveikį. Ši informacija padeda numatyti bendrą saulės pakenkimo ir odos vėžio riziką.



SPF parodo tik apsaugos nuo trumpesniųjų UVB bangų stiprumą, tačiau labai svarbu apsisaugoti ir nuo ne ką mažiau žalingų UVA bangų, tad rinkdamiesi veido odos priežiūros priemones įsitikinkite, kad jos turi UVA bangas sulaikančius filtrus. Geriausiai tai atlieka cinko oksidas ir titano dioksidas.

Tai kaip gi su SPF 50 ar daugiau? 

Ar jūs tikite, kad jei jūsų odos tipas pagal Fitzpatriką - I, vieną kartą ryte pasitepus SPF 50 ir daugiau, būsite nuo UVB spindulių apsaugota 500 min., t.y. daugiau nei 8 valandas? Toks skaičius yra visiška Iliuzija, taip ilgai neapsaugo joks kremas, nes kremai susigeria, metabolizuojasi, garuoja, „išdega“, nusitrina. Todėl į SPF apsaugą reikia žiūrėti kaip į teoriją, o priemones praktikoje rinktis individualiai pagal savo organizmą.

Labai populiarūs yra kremai SPF 50, ypač vaikams, tačiau reikia prisiminti, kad kuo didesnis SPF skaičius nurodytas ant pakuotės, tuo daugiau įvairių cheminių medžiagų sudėta į gaminį, o tai reiškia potencialiai didesnę odos dirginimo riziką. Taip pat toks gaminys yra neekonomiškas, nes kainuos daug brangiau, nei mažesnio SPF kremas.

Be to, tepdamiesi SPF50 ir jausdamiesi saugūs tikėtina kad praleidžiama daugiau laiko saulėje, o taip gauname didesnę dozę UVA spindulių, kurie yra pavojingi ilgalaikėje perspektyvoje, sukelia fotosenėjimą, ląstelių mutacijas, skatina odos vėžio atsiradimo riziką.

Todėl racionalu rinktis maksimaliai SPF 30 – ir dažniau pakartotinai pasitepti - bent jau kas 2 valandas, o mineralinius (natūralius) filtrus – kas 4-5 valandas.

Kaip dėl kiekio – kiek tiksliai priemonės reikėtų pasitepti?

Nustatant SPF laboratorijoje atliekami tyrimai su 2 mg kremo ant 1 kvadratinio centimetro odos. Jei žmogaus ūgis 160 cm, o svoris 60 kg, tai odos plotas yra 15 tūkst. kvadratinių centimetrų. Tai reiškia, kad reikia teptis ~30 ml kremo vienam kartui. Pakuotės, kurios talpa 200 ml, užteks 6 kartams. Deja, realybė tokia, kad priemonės tepamės daug mažiau.

Suaugusiems rekomenduojama prieš apsauginius kremus tepti odą laisvuosius radikalus neutralizuojančiomis medžiagomis - serumais ir kremais su vitaminu C ir vitaminu E.

Prisiminkite – geriausia apsauga nuo saulės yra drabužiai, skrybėlė, skėtis ir pavėsis!

Svarbu ir tai, kad jei produktas parduodamas vaistinėje, tai dar nereiškia, kad jis yra saugesnis ar geresnis už parduodamą prekybos centre, tiesiog tokia pardavimo vieta, kaip vaistinė, „psichologiškai“ mus nuramina ir verčia jaustis saugiau.

Kuo skiriasi natūralūs (mineraliniai) ir sintetiniai filtrai nuo saulės?

Ultravioletinių spindulių filtrai skirstomi į tris grupes:

1. Cheminiai (sintetiniai) filtrai sugeria saulės spindulių energiją ir paverčia ją šiluma. Trumpai tariant, cheminiai filtrai įsiskverbia į viršutinį odos sluoksnį, sugeria saulės spindulius ir mūsų odoje vykstančių cheminių reakcijų (!) metu juos nukenksmina. Daugėja mokslinių straipsnių, įrodančių kenksmingą cheminių UV filtrų, naudojamų kosmetikoje, poveikį: numanoma, kad jie generuoja laisvuosius radikalus, turi stiprų estrogeninį poveikį, akumuliuojasi riebaliniame sluoksnyje ir sunkiai pasišalina iš organizmo, gali absorbuotą saulės šviesos energiją perduoti DNR molekulėms, neretai iššaukia alergiją. Benzofenonas, plačiai naudojamas kaip UV filtras, ir jam panašūs junginiai yra vieni efektyviausių žinomų laisvųjų radikalų generatorių. Laisvieji radikalai skatina polimerizacijos reakcijas, ardo baltymus, riebalus, ląstelės DNR, sukelia vėžinių ląstelių atsiradimą, odos senėjimą. 

Cheminiai filtrai saugo praktiškai tik nuo UVB, nuo UVA – menkai.

Cheminiai filtrai metabolizuojasi ir „išdega“ odoje, todėl, kad būtų veiksmingi, juos reaplikuoti reikia dažnai – kas 2 valandas, o maudantis – po kiekvieno kontakto su vandeniu. Cheminiai filtrai gali sukelti alergiją arba dirginti odą, nes yra gana irituojančios medžiagos. Jų privalumas - greitai susigeria, netepa drabužių.

Kokių cheminių saulės filtrų reikėtų vengti?

• Benzophenone-3 (Oxybenzone) – sukelia biocheminius ir biologinius pokyčius ląstelėse, ardo endokrininę sistemą, kaupiasi organizme (aptinkama motinų piene) ir aplinkoje.

• 3-Benzylindene Camphor (3BC), 4-Methylbenzylidene Camphor (4-MBC), Octyl Methoxycinnamate (OMC, Ethylhexylmethoxycinnamate, Octinoxate) – ardo endokrininę sistemą, kaupiasi organizme (aptinkama motinų piene).

• Octyl-Dimethyl-Para-Aminobenzoic-Acid PABA (OD-PABA) – sukelia biocheminius ir biomechaninius pokyčius ląstelėse, gali sukelti fotoalerginę reakciją.

2. Natūralūs (mineraliniai) filtrai UV spindulius atspindi arba išskaido. Šių filtrų apsauginis poveikis nesusijęs su cheminėmis reakcijomis, o tik su mechaniniu šviesos atspindėjimo procesu. Jie veikia lyg maži veidrodžiai - atspindi UV spindulius, patekusius ant odos. Mineraliniai filtrai nesukelia alergijų, neįsiskverbia į epidermį, tik odos paviršiuje sudaro apsauginį sluoksnį, apsaugo vienodai nuo UVB ir UVA, yra fotostabilūs. Plačiausiai naudojami mineraliniai filtrai – titano dioksidas (TiO2) ir cinko oksidas (ZnO). Cinko oksidas labiau apsaugo nuo UVA I, titano dioksidas - labiausiai nuo UVA II, taigi, naudingiausia, kai filtrai būna kartu, tada jie vienas kitą papildo. 

Fizikiniai filtrai saugo ir nuo UVA, ir nuo UVB spindulių.

Fizikiniai filtrai yra saugesni – jie yra hipoalergiški, nesukelia jokių odos reakcijų, tinka net ir mažiems vaikams. Fizikiniai filtrai yra rekomenduojami naujagimiams, mažiems vaikams, alergiškiems ir jautrią odą turintiems asmenims. Šie daug ilgiau „veikia“ ant odos paviršiaus – juos reaplikuoti užtenka kas 4-5 valandas. Fizikiniai filtrai nesukelia alerginės reakcijos ir nedirgina odos, tačiau palieka ant odos baltą plėvelę, gali sunkiau teptis. Mamos tai įžvelgia kaip pliusą, kai tepdamos natūraliu apsauginiu kremu vaikučius mato, kurios vietos jau yra pateptos ir apsaugotos.






3. Natūralūs gamtiniai filtrai – įvairūs aliejai. Įrodyta, kad tam tikri augaliniai aliejai gali dalinai apsaugoti nuo saulės, tačiau apsauga nėra stipri ir saugi.

Taigi, apsauga nuo saulės ir SPF filtrų tema yra labai dažnai aptariama ir susilaukia įvairių nuomonių bei diskusijų, tačiau kas tikrai yra svarbu suprasti – saugotis nuo kenksmingų saulės spindulių yra būtina, o apsisaugojimo būdą mes galime rinktis patys – cheminiai, mineraliniai ar natūralūs filtrai – tai kiekvieno sprendimas ir pasirinkimas.

Rinkitės saugią ir pilnavertę apsaugą nuo saulės!

Gyd. Rūta Merkytė

Paskelbta: Bir 12, 2020
Paskelbta: BLOG'AS
Autorius: Rūta Merkytė

Palikti komentarą

🎁 Perkant už 80 EUR DOVANŲ gausite veido šveitiklį-kaukę 2 in 1 | NUDITUM ⚡️ Kuo didesnis krepšelis, tuo didesnė NUOLAIDA ⚡️